Jūs galite būti pats nuostabiausias ir puikiausias žmogus visame pasaulyje, ir gali būti, kad kiti jus mato kaip patį šviesiausią, kupiną meilės ir turintį begalę talentų žmogų, bet jeigu jūs taip negalvojate apie save, visi šie, kad ir patys puikiausi vertinimai, neturi nė menkiausios reikšmės. Žiūrėdami į sėkmingus ir laimingus žmones, mes galvojame: “Kur gi ta paslaptis? Kodėl aš negaliu būti tokia (toks)?” O paslaptis visiškai paprasta…Meilė sau. Visam ir visokiam.
Kiekviena sekundė, praleista abejojant savimi, kiekvienas momentas, skirtas savikritikai – tai tragiška netektis. Ne tam skirtas gyvenimas. Nemėtykite sekundžių, minučių ar valandų, kankindamiesi dėl savo “trūkumų” ir netobulumo. Išmokite priimti tai, kas jumyse yra, susidraugaukite su savo šviesa ir šešėliais. Pamilkite savo netobulumą.
Tik mylintis save gali duoti meilę kitiems. Žmogui, kuris myli save, nereikia turėti daugybės daiktų, kad jis jaustųsi turtingas ir galėtų dalintis su kitais. Jam užtenka to, kas jį supa. Ir jis nebijo dalintis. Gali būti, kad šiandien tau kažko trūksta. Gali būti, kad dabar turi mažai pinigų. Ir atrodo, kad nėra kuo pasidalinti. Bet tu tikrai turi tai, kuo gali pasidalinti su kitais. Galbūt tu turi daug kantrybės ir gali išklausyti kitą. Galbūt tu daug žinai kažkurioje srityje ir savo žiniomis galėtum pasidalinti. Galbūt tavyje yra daug gyvybinės jėgos, kuria galėtum pasidalinti su pagyvenusiu kaimynu, kuriam sunku parsinešti maisto iš artimiausios parduotuvės. Tu gali pradėti šypsenų kelią, nušviesiantį ne vieno žmogaus dieną. Tik nusišypsok praeiviui. Juk gyvenimas – ratas. Tai, ką tu duosi šiandien, rytoj sugrįš su kaupu. Galbūt ne iš tų, kuriems davei, bet būtinai sugrįš.